Spausdinti

ES projektai

Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) pritarė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) vykdomam projektui – požeminių ir pusiau požeminių konteinerių įsigijimui, konteinerių aikštelių projektavimui ir konteinerių aikštelių įrengimo statybos darbams. Šiuo formalumu užbaigta viešųjų pirkimų procedūra, ir iki gruodžio 31 dienos planuojama pasirašyti sutartis su konteinerių statytojais.

Viešųjų pirkimų konkursą dėl požeminių konteinerių įrengimo laimėjo UAB „Stamela“, o konkursą dėl pusiau požeminių konteinerių įrengimo laimėjo UAB „KRS“.

Pagal rangos sutartį iki 2018 m. gruodžio 31 dienos Klaipėdoje bus pagerinta atliekų surinkimo infrastruktūra – stumdomus konteinerius daugiabučių kiemuose pakeis modernių požeminių konteinerių aikštelės, individualių namų gyventojams nemokamai bus išdalintos kompostinės žaliųjų atliekų rūšiavimui. Esant nenumatytoms aplinkybėms sutarties vykdymas gali būti pratęstas 6 mėnesiams.

Analogiški darbai bus vykdomi ir Neringos, Skuodo bei Kretingos savivaldybėse – KRATC, kaip regiono atliekų tvarkymo sistemos kūrėjas, konteinerių įsigijimui suvienijo 4 savivaldybes. Kitos trys regiono savivaldybės – Klaipėdos rajono, Šilutės ir Palangos – konteinerių pirkimo projektus vykdo savarankiškai. 

„Šio projekto finansavimui 85 procentus lėšų skiria Europos Sąjungos fondai. Tačiau savivaldybės, dalyvaudamos kartu ir pasinaudodamos KRATC pagalba, sutaupys virš 20 procentų lėšų, lyginant su tomis, kurios tokius projektus vykdo savarankiškai“, - sakė Šarūnas Reikalas, KRATC direktorius.

Savivaldybės nėra PVM mokėtojos, todėl joms tokių paslaugų pirkimai yra 21 procentu brangesni, nei PVM mokančioms bendrovėms.

Požeminių ir pusiau požeminių konteinerių įsigijimas ir aikštelių įrengimas 4 Klaipėdos regiono savivaldybėms kainuos 5 060 670 eurų (suma su 21 proc. PVM).

Kiekvienos projekte dalyvaujančios savivaldybės poreikiai yra skirtingi. Klaipėdos miesto savivaldybė yra numačiusi prie daugiabučių namų įrengti 286 pusiau požeminines bei 18 požeminių konteinerių aikštelių. Iš viso – apie 1500 konteinerių. Kiekvienoje aikštelėje bus po 5-6 konteinerius, iš jų po vieną bus skirta stiklo, popieriaus, plastiko rūšiavimui, o likusieji – komunalinėms atliekoms. Taip pat uostamiesčio individualių namų gyventojams bus išdalinta 500 žaliųjų atliekų kompostinių.

Neringos miestas taip pat nenori gadinti kraštovaizdžio ir įsirengs 30 požeminių konteinerių aikštelių. Kretingos rajono vadovai ketina gyventojams parūpinti konteinerių žaliųjų atliekų surinkimui ir kompostavimui, o Skuodo rajone bus investuojama į pusiau požeminių, antžeminių ir kompostavimo konteinerių įsigijimą.

Projektas „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra Klaipėdos miesto, Skuodo ir Kretingos rajonų bei Neringos savivaldybėse“ yra finansuojamas pagal Lietuvos 2014-2020 metų Europos Sąjungos Struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančią Sanglaudos skatinimo veiksmų programą Sanglaudos fondo ir savivaldybių biudžeto lėšomis.

NAUJAS ŽINGSNIS TVARAUS ATLIEKŲ PERDIRBIMO LINK

 2020-01-31

     Daugeliui žmonių atrodo, jog gamtos ištekliai ir jos resursai – neišsemiami, bet retas, kuris pagalvoja apie tai, kiek žalos padaro netinkamai į aplinką pašalintos atliekos ir neregėtu greičiu eikvojami ištekliai. Europa įvairiais būdais stengiasi didinti žmonių informuotumą ir paspartinti jų įžengimą į pakartotinio panaudojimo epochą. Atliekų tvarkymo programos dažnai pirmumą teikia rūšiavimo skatinimui, nors didesnis dėmesys turėtų būti teikiamas jų vengimui t. y. pakartotiniam naudojimui. Atsižvelgdamas į tai, Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras jungiasi prie tarptautinio projekto 2 LIFE, kuris padeda skatinti pakartotinį atliekų naudojimą į pagalbą pasitelkiant viešąją politiką.
     KRATC yra septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių bendra įmonė, kurias vienija vienas bendras tikslas – kurti ir vystyti ES aplinkosaugos standartus atitinkančią atliekų tvarkymo sistemą Klaipėdos rajone. Atliekų tvarkymas yra išskirtinai svarbus, kadangi jame dalyvauja praktiškai kiekvienas iš mūsų – visi esame vartotojai, kasdien sukuriantys ir generuojantys įvairiausias atliekų rūšis.
     Nereikalingų daiktų išmetimas ne visuomet yra vienintelis ir geriausias sprendimas. Labai svarbu pirmiausia kelti klausimą – kaip galime šį daiktą prikelti antram gyvenimui ir džiaugtis pakartotiniu panaudojimu. Pirmas dalykas, ką reikėtų padaryti -  neskubėti, nes dažnu atveju  tam tikras senas produktas gali duoti daug daugiau naudos nei mums atrodo iš pirmo žvilgsnio.
     Pakartotinis atliekų panaudojimas yra vienas iš efektyviausių ir naudingiausių jų tvarkymo būdų. Puikiais pavyzdžiais galėtų būti senų drabužių persiuvimas, technikos prietaisų ar baldų detalių panaudojimas kitų produktų remontui.
     Šiandien masiškas netinkamas daugkartinio naudojimo prekių perdirbimas ar net paprasčiausias jų kaupimas vietiniuose sąvartynuose vis dar yra didelė ir aktuali problema. Dėl to pagrindiniai jungimosi prie 2 LIFE projekto tikslai yra siekti naujos infrastruktūros plėtros, skirtos pakartotiniam naudojimui.
     Didžiausias šio projekto prioritetas yra sumažinti susidarančių atliekų kiekį bei skatinti jų pakartotinį naudojimą. Šiuo atveju esminis dalykas – pradėti nuo savęs, savo namų, darbovietės, gyvenvietės ir pan. Tik taip galime pakeisti požiūrį ir prisidėti prie atliekų mažėjimo, taupesnio išteklių naudojimo bei aplinkos taršos mažinimo.

 

Projektą finansuoja Interreg ir Lietuvos Respublika.

 

SMART WASTE – rūšiuok išmaniai

2019-12-27

    SMART WASTE – išmanus projektas, kuriame Klaipėdos regiono atliekų centras (toliau KRATC) dalyvauja su partneriais iš Italijos, Bulgarijos, Olandijos bei Danijos. Projekto tikslas teikti pasiūlymus valstybių partnerių institucijoms, kurios atsakingos už regioninių dokumentų rengimą, bei atsakingas politines institucijas. Pagrindinis dalyvavimo šiame projekte tikslas – papildyti dabar veikiančias KRATC ir tuo pačiu Klaipėdos regiono mechaninio rūšiavimo sistemas naujais elementais.
     KRATC direktorius Šarūnas Reikalas teigia, kad Lietuvoje taikoma mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo technika, t.y. visos mišrios komunalinės atliekos išrūšiuojamos, po rūšiavimo išrinktos antrinės žaliavos perdirbamos, degiosios atliekos – sudeginamos, o biologiškai skaidžios – kompostuojamos, gaminant dujas ir elektros energiją. Po atliekų rūšiavimo lieka tik nedidelė dalis, kuri vadinama inertine frakcija (atliekos kurios nedega ir/ar yra užterštos antrinių žaliavų likučiais) ir yra deponuojama sąvartyne. Mūsų tikslas, sako KRATC direktorius Šarūnas Reikalas, kad neliktų jokių deponuojamų atliekų ir pasiektume vadinamąjį „Zero Landfield“ („Nulis šalinamų atliekų“), o tikslas - numatyti, rasti ir pasiūlyti tokius sprendimus, kurie leistų perdirbti inertinę frakciją, pagaminant produktą, tinkamą panaudojimui.
    Taip pat svarbi dar viena tema - 2D frakcijos (ypač plastiko pakuočių), gautos iš Mechaninio komunalinių atliekų apdorojimo įrenginio (kuri šiuo metu nukeliauja į degiųjų atliekų frakciją), perdirbimas ir antrinis panaudojimas.
    Kartu su šalimis partneriais rengsime susitikimus, darbo grupes, dalinsimės sukaupta patirtimi, diskutuosime ir ieškosime sprendimų, kurie leistų šalių vyriausybėms priimti reikiamus sprendimus formuojančius atliekų tvarkymo politiką ir taip padėtų išsaugoti mūsų Žaliąją planetą švarią ateities kartoms. Projekto metu bus vykdoma aktyvi komunikacijos kampanija, renginiai, susitikimai su įvairių socialinių grupių atstovais, aktyvios diskusijos, vadinamieji „work group“.

 

Projektą finansuoja INTERREG ir Lietuvos Respublika.

 

Klaipėdos regioniniame Dumpių sąvartyne įrengta moderni trijų pakopų sąvartyno filtrato valymo sistema. Sąvartyno filtratas bus valomas panaudojant dvi membraninio valymo pakopas ir vieną papildomo specialaus dvigubo švaraus vandens apdirbimo pakopą, panaudojant natūralias medžiagas. Iš sąvartyno filtrato atskirti teršalai bus saugiai sugražinami atgal į atliekų kaupo vidų, panaudojant specialią išmanaus koncentrato infiltravimo sistemą, įrengtą atliekų kaupo viduje. Filtrato valymo procesas visiškai uždaras – t.y. atliekamas visiškai sandariuose įrenginiuose, todėl į aplinką nebus skleidžiami nemalonūs kvapai, kas ypač aktualu Dumpiuose.

Valymo sistema įrengta įgyvendinant projektą Nr. ILPR.01.01.00-72-039/10 „Aplinkosaugos gerinimas Lietuvos ir Rusijos Federacijos pasienyje“, pagal 2007–2013 m. Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos Federacijos EKPP bendradarbiavimo per sieną programą. Projekto tikslas – pagerinti ekologinę situaciją Nemuno upės ir Kuršių marių baseine, pastatant filtrato valymo įrenginius Nemano mieste ir Klaipėdos regioniniame sąvartyne Dumpiuose bei uždarant sąvartyną Nemano mieste. Projektas įgyvendinamas kartu su partneriu – Nemano municipalinio rajono administracija.

Bendra projekto vertė – 4,3 mln. EUR, iš kurių Lietuvos partneriui tenkanti dalis sudaro 1,7 mln. EUR, Rusijos partneriui – 2,6 mln. EUR. Projekto partneriai įsipareigojo užtikrinti 10 proc. kofinansavimą. Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2015 metų gruodžio 31 d.

 

         Informacija apie projektą:

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) įgyvendina projektą „Klaipėdos regiono komunalinių atliekų tvarkymo sistemos plėtra“ (Nr. VP3-3.2-AM-01-V-02-005), kurio tikslas – išplėsti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, užtikrinant biologiškai skaidžių atliekų tvarkymą Klaipėdos regione, kad būtų vykdomos Europos Sąjungos nustatytos atliekų tvarkymo užduotys bei norint įgyvendinti Lietuvos Respublikos Valstybinio strateginio atliekų tvarkymo plane nustatytus reikalavimus.
Projektas finansuojamas iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo ir KRATC lėšomis. Bendra projekto vertė 34 mln. 399 tūkst. litų be PVM.
Projektas įgyvendinamas nuo 2010 metų birželio 11 dienos, numatoma pabaiga – 2015 m. lapkritį.

Informacija apie projektą

Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“ (projekto nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-019) yra vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje. Šio projekto kaina – daugiau kaip 18 mln. litų. Darbai finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo  (apie 15 mln. litų), valstybės biudžeto (apie 0,3 mln. litų) bei KRATC lėšomis (daugiau kaip 3 mln. litų).

Darbus atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Projektų centras“, techninę priežiūrą atlieka M&S Umweltprojekt GmbH.

Vykdant šį projektą Klaipėdos regione planuojama įrengti 10 stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelių ir 7 kompostavimo aikšteles.

Į didelių gabaritų aikšteles gyventojais galės atvežti ir nemokamai palikti buitinės elektros bei elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus tekstilės gaminius, dienos šviesos lempas, tepalus, baldus, mišrios statybos ir griovimo atliekas ir kita. Į kompostavimo aikšteles gyventojai ir rajono įmonės galės pristatyti žaliąsias atliekas – nupjautą žolę, medžių lapus ar nugenėtas šakas.

Didžiųjų atliekų priėmimo aikštelės Klaipėdos mieste veikia nuo 2013 m. rudens. Likusiose regiono savivaldybėse didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelėmis gyventojai galės naudotis 2014 metais. 

2012 07 20

Klaipėdos regione bus statomos didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelės

Vakarų Lietuvoje toliau kuriama naujos atliekų tvarkymo sistemos infrastruktūra. Ateinančiais metais Klaipėdos regiono gyventojai nebenaudojamus buitinius prietaisus, senus baldus ir nereikalingus namų apyvokos daiktus galės nemokamai palikti tam tikslui skirtose aikštelėse.

Stambiagabaričių atliekų aikštelių įrengimo darbai vyks Klaipėdos mieste, Kretingos, Palangos, Gargždų, Šilutės, Skuodo rajonuose bei Neringoje. Iš viso regione planuojama įrengti 10 tokių stambiagabaričių atliekų aikštelių ir 7 kompostavimo aikšteles.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės Klaipėdos mieste bus įrengtos: Tilžės g. 66A, prie Plieno g., prie Šiaurės prospekto. Klaipėdos rajone, Gargžduose, aikštelė atsiras Geležinkelio pylimo gatvėje.

Didelių gabaritų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės bus įrengtos: Nidos-Smiltynės pl. 12, Neringoje; Joskaudų kaime, Kretingos rajone; Rumšų kaime, Šilutės rajone; Ankštakių kaime, Kretingos rajone; Puodkalių kaime, Skuodo rajone; Vėžaičių kaime, Klaipėdos rajone.

Į kompostavimo aikšteles bus galima atgabenti ir nemokamai atiduoti žaliąsias atliekas - nupjautą žolę, lapus, medžių šakas.

Projektą vykdančio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojo Rimanto Gedrimo teigimu, jei viskas vyks sklandžiai, per šiuos metus rangovai turėtų spėti įrengti aikšteles visose savivaldybėse išskyrus Neringą, nes norint pajūrio zonoje esančioje savivaldybėje pradėti statybos darbus reikia atlikti daugiau derinimo procedūrų.

Planuojama, kad didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelėmis gyventojai galės naudotis nuo 2013 metų vasaros pradžios.

Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“ (projekto nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-019) yra vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje. Šio projekto kaina – daugiau kaip 18 mln. litų. Darbai finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo (apie 15 mln. litų), valstybės biudžeto (apie 0,3 mln. litų) bei KRATC lėšomis (daugiau kaip 3 mln. litų).

Darbus atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Projektų centras“, techninę priežiūrą atlieka M&S Umweltprojekt GmbH.

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą tel. 8 46 300108 suteiks Rimantas Gedrimas, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

2012 08 30

Klaipėdos regione taršių sąvartynų nebėra

Vykdant valstybinę atliekų tvarkymo sistemos reformą Vakarų Lietuvoje nebeliko didžiulių aplinkos ir kraštovaizdžio taršos židinių - Klaipėdos regione uždaryti visi 7 seni sąvartynai: Glaudėnų, esantis Kalotėje, Kiškėnų (Klaipėdos raj. savivaldybė),  Joskaudų (Palanga), Puodkalių (Skuodo raj.), Ankštakių (Kretingos raj.),  Rumšų (Šilutės raj.),  ir Neringos miesto.

Kaip pasakojo projektą vykdančio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro KRATC direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gedrimas, visi sąvartynai buvo rekultyvuoti iki 2011 metų pabaigos. Uždarymo darbai kainavo 30,877 mln. litų. Išskyrus Šilutės rajono Rumšų sąvartyną, kurio rekultivacija buvo finansuojama tik iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo, kitų 6 sąvartynų rekultivacijai panaudotos ES, KRATC ir Lietuvos Vyriausybės lėšos.

Buvusių sąvartynų vietose suformuoti kaupai, kurie uždengti lietaus vandeniui nelaidžiu sluoksniu. Atliekų kalnai nulyginti, sutvirtinti molingo grunto, žvyro bei juodžemio sluoksniais, apsodinti žole, o aplink sąvartynus nutiesti drenažiniai vamzdžiai filtrato surinkimui.

„Visos 7 teritorijos yra prižiūrimos - šienaujama žolė, atliekami monitoringo darbai, siekiant nustatyti buvusių sąvartynų skleidžiamą taršą. Mes ir toliau prižiūrėsime bei administruosime  uždarytus Klaipėdos regiono sąvartynus. Atliekos pūva dešimtmečiais ir iš atliekų kalnų nuolat išsiskiria taršūs skysčiai, kuriuos reikia surinkti bei išvežti į valymo įrenginius“, - pasakojo R. Gedrimas.

Anot jo, rekultivuojamų sąvartynų nauda – akivaizdi. Jie nebeterš aplinkos, negadins kraštovaizdžio. Aplinkinių sklypų savininkai nuolat kentėdavo nuo vėjo blaškomų popieriaus, plastiko atliekų. Dabar ir ši problema išspręsta.

„Kaip panaudoti šias teritorijas - dar nėra nuspręsta. Pagal įstatymus, vykdyti monitoringo programas galima iki 30 metų. Kitose šalyse ant tokių kalvų yra statomos saulės baterijos, vėjo jėgainės, nes jokia kita veikla negalima. Mūsų bendrovė taip pat siekia į uždarytus sąvartynus pritraukti žaliosios energetikos vystytojus. Pavyzdžiui, Glaudėnų sąvartyne jau veikia jėgainė iš pūvančių atliekų dujų gaminanti elektros energiją“, - sakė R. Gedrimas.

Senų sąvartynų ir užterštų teritorijų tvarkymas Klaipėdos regione prasidėjo 2007 metais. Pirmasis žaliuojančiu kalnu paverstas Glaudėnų (Kalotės) sąvartynas. Taip pat aplink rajoninius miestelius mažomis kalvelėmis arba žaliuojančiomis pievomis virto buvę vietiniai šiukšlynai.

Prieš gerą dešimtmetį Lietuvoje buvo apie 600 taršių sąvartynų ir nelegalių šiukšlynų, vykdant ES direktyvas dabar šalyje liko tik 10 regioninių moderniai įrengtų  sąvartynų.

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą tel. 8 46 300108 suteiks Rimantas Gedrimas, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

2012 09 26

Klaipėdoje statomos didžiųjų atliekų surinkimo aikštelės

Šį rudenį Klaipėdos mieste pradėtos statyti stambiagabaričių atliekų aikštelės. Iki metų pabaigos tokios aikštelės turėtų būti įrengtos trijose uostamiesčio vietose – Tilžės g. 66A, prie Plieno gatvės, ir prie Šiaurės prospekto. Planuojama, kad klaipėdiečiai aikštelėmis galės naudotis jau kitąmet.

Kaip pasakojo projektą vykdančio UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) direktoriaus pavaduotojas Rimantas Gedrimas, šių aikštelių statybos nėra technologiškai sudėtingos ir neužtruks.

„Klaipėdoje jau vyksta darbai visose trijose numatytose didžiųjų atliekų surinkimo aikštelėse. Labiausiai pasistūmėta Tilžės gatvėje. Jei nebus netikėtumų, iki žiemos uostamiestyje statybos darbus baigsime“, - sakė R.Gedrimas.

Kitose Klaipėdos regiono savivaldybėse aikštelių statybas planuojama pradėti spalio mėnesį. Šiuo metu vyksta statybos leidimų išdavimo procedūros.

Iš viso regione planuojama įrengti 10 stambiagabaričių atliekų aikštelių ir 7 kompostavimo aikšteles.

Į didelių gabaritų aikšteles gyventojais galės atvežti ir nemokamai palikti buitinės elektros bei elektroninės įrangos atliekas, naudotas padangas, nebereikalingus tekstilės gaminius, dienos šviesos lempas, tepalus, baldus, mišrios statybos ir griovimo atliekas ir kita. Į kompostavimo aikšteles gyventojai ir rajono įmonės galės pristatyti žaliąsias atliekas – nupjautą žolę, medžių lapus ar nugenėtas šakas.

Planuojama, kad didžiųjų atliekų ir kompostavimo aikštelėmis gyventojai galės naudotis nuo 2013 metų vasaros pradžios.

Projektas „Klaipėdos regiono senų sąvartynų uždarymas, didelių gabaritų atliekų surinkimo bei kompostavimo aikštelių įrengimas“ (projekto nr. VP3-3.2-AM-01-V-01-019) yra vienas iš svarbiausių modernios infrastruktūros kūrimo darbų Klaipėdos regione, numatytų valstybinėje atliekų tvarkymo sistemos reformoje. Šio projekto kaina – daugiau kaip 18 mln. litų. Darbai finansuojami iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo  (apie 15 mln. litų), valstybės biudžeto (apie 0,3 mln. litų) bei KRATC lėšomis (daugiau kaip 3 mln. litų).

Darbus atlieka viešųjų pirkimų konkursą laimėjusi uždaroji akcinė bendrovė „Projektų centras“, techninę priežiūrą atlieka M&S Umweltprojekt GmbH.

Daugiau informacijos apie vykdomą projektą tel. 8 46 300108 suteiks Rimantas Gedrimas, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

 

 

© Visos teisės saugomos. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Liepų g. 15, LT–92138, Klaipėda. Tel. 8 46 300 106. Faks. 8 46 310 105. El. p. [javascript protected email address]. Pasitikėjimo linija 19583.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 163743744. PVM mokėtojo kodas: LT637437415.
Sprendimas: emotion