Klaipėdietis Povilas klausia: kodėl šiemet yra rinkliava už šiukšles skaičiuojama su centais? Juk per visą miestą susidaro dideli pinigai? Kas jais pasinaudos? Ar čia ne savivalė?
Povilas teisingai pastebėjo - nuo 2011 metų sausio 1 d. Klaipėdos mieste įsigaliojo nauji vietinės rinkliavos nuostatai, pagal kuriuos mokėtina rinkliavos suma už kalendorinius metus apskaičiuojama litais su centais. Iki 2011 metų galiojo tvarka, kad vietinė rinkliava už kalendorinius metus buvo skaičiuojama be centų, t.y. suapvalinama iki litų pagal aritmetines apvalinimo taisykles.
Dėl pasikeitusio apvalinimo Klaipėdos mieste bendra rinkliavos suma iš esmės nesikeičia. Mokėtojams, kuriems būdavo apskaičiuota mokėtina suma su centais nuo 1 iki 49 ct, šie centai būdavo atmetami ir mokėtojas mokėdavo mažesnę sumą. O tie asmenys, kuriems būdavo apskaičiuota mokėtina suma su centais nuo 50 iki 99 centų, mokėdavo daugiau - suapvalinant iki lito. Dabar kiekvienas mokėtojas moka tiksliai tiek, kiek jam priklauso.
Tai tikrai ne savivalė – šiuos vietinės rinkliavos nuostatų pakeitimus patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės taryba. O visi surinkti pinigai patenka į Klaipėdos miesto savivaldybės sąskaitą, iš kurios apmokamos atliekų tvarkymo sistemos aptarnavimo išlaidos.
Klausimas: Mano sūnus nuo praėjusių metų balandžio buvo išvykęs iš Lietuvos dirbti į užsienį. Devynis mėnesius jis negyveno Klaipėdoje. Ar galima nemokėti vietinės rinkliavos už atliekas, nes jis visą šį laiką nesinaudojo paslaugomis. Kokia yra atleidimo tvarka?
Nuo vietinės rinkliavos mokėjimo Klaipėdoje atleidžiama (taikoma nulinė rinkliava) tik tuo atveju, kai įrodoma, jog nekilnojamasis turtas nenaudotas visus metus. Tokia tvarka patvirtinta dėl kelių priežasčių. Pirma, teisės aktais reglamentuota, kad rinkliava skaičiuojama už kalendorinius metus, sutampančius su finansiniais metais, todėl ir atleisti galima už tą patį laikotarpį - kalendorinius metus. Antroji priežastis – administravimo išlaidos. Jeigu rinkliava būtų skaičiuojama už atskirus mėnesius ir atleidžiama nuo jos taip pat mažesniais terminais – būtų reikalingas daug didesnis kontrolės aparatas, atsirastų daugiau sąskaitų ruošimo, pašto ir kitų administravimo išlaidų. Taip pat ir klaipėdiečiams dažnesni mokėjimai užkrautų papildomas išlaidas - mokant kas mėnesį nedideles sumas reikėtų mokėti už įmokų priėmimą arba mokėjimo pavedimo atlikimą. Todėl vietinė rinkliava skaičiuojama už visus metus, su galimybe sumokėti iš karto visą sumą arba ketvirčiais.
Asmenys, nesinaudojantys turtu visus metus, gali KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyriui pateikti prašymą dėl nulinės metinės vietinės rinkliavos taikymo. Prašymai už 2010 metus turi būti pateikiami ne vėliau kaip iki 2011 m. kovo 31 dienos. Kartu su rašytiniu prašymu reikia pateikti AB Lesto pateiktą informaciją apie sunaudotą elektros energijos kiekį už praėjusius kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d., bei AB „Klaipėdos vanduo“ pateiktą informaciją apie sunaudotą vandens kiekį už praėjusius kalendorinius metus. Tuo atveju, jeigu per metus elektros energijos sunaudota daugiau nei 120 KWh ir vandens daugiau kaip 1 m3, reikia pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius, kad nekilnojamasis turtas visus metus buvo nenaudojamas.
Būtina atkreipti dėmesį, kad jei nekilnojamasis turtas praėjusiais kalendoriniais metais buvo statomas ar remontuojamas, reikia pateikti dokumentus, įrodančius, kaip buvo sutvarkytos statybos ir griovimo atliekos.
Vietinės rinkliavos administravimo skyrius visus dokumentus pateikia Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamentui, kur kiekvienas prašymas nagrinėjamas atskirai. Jeigu prašymas tenkinamas, Savivaldybės administracijos direktorius priima sprendimą taikyti nulinę metinę vietinę rinkliavą, o jeigu netenkinamas – tai Miesto ūkio departamentas informuoja apie tai vietinės rinkliavos mokėtoją. Visa tvarka reglamentuota Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. AD1-154 „Dėl kitos metinės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą taikymo tvarkos aprašo ir tipinių įsakymo formų patvirtinimo“.
Daugiau informacijos teiraukitės nemokama telefono linija 8 800 13344.
Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras primena, kaip dera civilizuotai atsikratyti senų padangų.
1. Klaipėdos gyventojai vieną padangų komplektą (4 vnt.) gali nuvežti ir nemokamai atiduoti bendrovei „Kuusakoski“ (Minijos g. 162, tel. (8 46) 397040).
2. Padangos iš įvairių miesto vietų yra išvežamos kiekvieną savaitę, o atliekų vežėjai jas surenka apvažiavimo būdu. Tikslius išvežimo grafikus ir vietą galite sužinoti paskambinę tel. 8 800 13344. Taip pat šie grafikai skelbiami komunalines atliekas vežančių bendrovių tinklalapiuose ir interneto svetainėje www.kratc.lt.
3. Garažų bendrijų nariai turėtų senas padangas sunešti į tokią vietą, kur atliekų vežėjams būtų lengva privažiuoti. Prašome padangas sudėti kuo mažesniame plote ir kiek įmanoma tvarkingiau.
Primename, kad iš Klaipėdoos miesto gyventojų senos padangos surenkamos nemokamai. Jų surinkimas, kaip ir kitų didžiųjų atliekų – senų baldų, durų ar kitų buities rakandų – yra įskaičiuotas į vietinę rinkliavą.
Tai pat galima nuvežti ir atiduoti senas padangas į komercines bendroves. Pavyzdžiui, bendrovės „Toksika“ Klaipėdos filialas (Dumpių kaimas, Kaipėdos rajonas, tel. (8 46) 241027) priima padangas neribotais kiekiais, tačiau ši paslauga yra mokama.
Nuo 2008 metų vidurio visoje Klaipėdos apskrityje keičiama mokėjimo tvarka už atliekų surinkimą bei tvarkymą. Buvusius kasmėnesinius gyventojų atsiskaitymus namų valdoms, bendrijoms ar tiesiogines sutartis su atliekų vežėjais keičia vietinė rinkliava.
Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti tam tikra nustatyta tvarka. Iš rinkliavos apmokamas ne tik atliekų surinkimas, bet visas ekologiškos atliekų tvarkymo sistemos sukūrimas ir išlaikymas: gamtos neteršiančių sąvartynų statyba, senų sąvartynų uždarymas, pavojingų atliekų surinkimas, rūšiavimas ir dar daugybė su atliekų sektoriumi susijusių darbų. Tad mokėdami rinkliavą Jūs mokate už švaresnę aplinką prie namų, tyresnį vandenį, grynesnį orą.
Vietinės rinkliavos dydis apskaičiuotas toks, kad gaunamos pajamos padengtų visas atliekų tvarkymo sistemos išlaidas.
Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti savo teritorijoje vietines rinkliavas 11 paslaugų rūšių, tarp jų ir už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą. Visos vietinės rinkliavos sumokamos iš anksto. Pavyzdžiui, už gyvūnų registravimą bei laikymą, gaunant leidimą atlikti kasinėjimo darbus, prekiauti viešose vietose ir kita. Be to, vietinė rinkliava taupo lėšas: tiek mokėtojų už paslaugas, tiek mūsų - paslaugos administratorių, nes vien mokėjimo pranešimų pagaminimas ir siuntimas kainuoja dešimtis tūkstančių litų. Kuo mažiau sąskaitų, tuo mažiau ir išlaidų. Taip pat ir gyventojams nebereikia kas mėnesį mokėti už atliekų išvežimą - atsiskaitant kas ketvirtį ar pusmetį, mažėja aptarnavimo mokesčiai.
Rengdamas mokėjimo pranešimus KRATC remiasi VĮ „Registro centras“ duomenų bazėmis. Kadangi nekilnojamojo turto rinka yra dinamiška, ne visada pateikti duomenys atitinka realią situaciją. Pasikeitus aplinkybėms dėl nekilnojamojo turto, pavyzdžiui, butas padalintas keliems paveldėtojams, mirė buto savininkas, išvykstama gyventi į užsienį, butas parduodamas ir pan., reikia atvykti į KRATC Vietinės rinkliavos administravimo skyrių (Bangų g. 11, Klaipėdoje) ir pateikti prašymą, kad būtų patikslinti duomenys, o vietinė rinkliava perskaičiuota.
KRATC yra septynių Klaipėdos apskrities savivaldybių bendra įmonė, kuriai patikėta administruoti rinkliavą ir vykdyti kitas komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijas. KRATC šiuo metu administruoja vietinę rinkliavą ne tik Klaipėdos mieste, bet ir Neringos savivaldybės teritorijoje. Visos vietinės rinkliavos lėšos pervedamos į specialiąsias sąskaitas, o vėliau - į savivaldybių biudžetus, ir naudojamos tik komunalinių atliekų tvarkymo išlaidoms.
Nebus švaros prie namų ir mieste, jei vieni už atliekas mokės, o kiti – ne. Iš vietinės rinkliavos atsiskaitoma su vežėjais. Jeigu nebus surenkama pakankamai pinigų, gali blogėti atliekų surinkimas. Dėl rinkliavos nemokėjimo gyventojams delspinigiai skaičiuojami nebus. Tačiau nesusimokėjusiems išsiunčiami raginimai. Jeigu nebus sumokėta ir iki pakartotinai nurodyto termino, rinkliava bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka. Labai norėtume išvengti skolų išieškojimo įmonių ar anstolių tarpininkavimo rinkliavos surinkimo procese, nes tos paslaugos nėra malonios nė vienai ginčo pusei, o ir nepigiai kainuoja.
Mes atsakome už paslaugos kokybę ir reaguojame į gyventojų skundus, rengiame reidus po miestą. Neverta tikėtis stebuklų – per vieną dieną situacija atliekų tvarkymo sistemoje negali pasikeisti. Tačiau gerus poslinkius jau matome - dabar į savartyną atvežama žymiai daugiau atliekų negu tuomet, kai nebuvo vietinės rinkliavos. Vežėjai suinteresuoti jų surinkti kuo daugiau, nes su jais atsiskaitoma už į sąvartyną pristatytas tonas. Žinoma, dar trūksta konteinerių, kai kur per retai atvažiuoja šiukšliavežės. Tačiau žmonės nėra abejingi - žino mūsų kontaktus, skambina, neša nuotraukas ir net filmuotą medžiagą su užfiksuotais netvarkos faktais. Jau surašėme visą šūsnį pažeidimų protokolų vežėjų įmonėms dėl šiukšlėmis perkrautų konteinerių. Blogai dirbantys vežėjai gali sulaukti rimtų sankcijų – netekti teisės teikti paslaugas. Bet apskritai matome, kad bendradarbiavimas vyksta, nauja atliekų surinkimo sistema įsibėgėja. Tereikia viesiems vykdyti savo pareigas - vežėjams vežti, gyventojams – laiku mokėti rinkliavą, o mums (KRATC) – koordinuoti ir prižiūrėti, kad paslaugos kokybė tik gerėtų. Todėl prašome klaipėdiečius skambinti KRATC nemokama telefono linija 8 800 13344 kasdien darbo valandomis, kreiptis į bendrovės kokybės inspektorių Julių Šereivą tel. 39 07 81 arba adresu Bangų g. 11, Klaipėda, teikti pastabas bei pasiūlymus dėl atliekų tvarkymo Klaipėdoje, Neringoje arba Klaipėdos r.
Kiekviena savivaldybė gali nustatyti lengvatas asmenims ar verslui, kurios galioja tik toje savivaldybės teritorijoje. Tad apie lengvatas reiktų teirautis savivaldybių Socialinės paramos ar jį atitinkančiame skyriuje. Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybės nustatytas lengvatas galima rasti jų interneto tinklalapyje.
Taip. Tik labai svarbu nurodyti mokėtojo kodą. Detaliau.
Juridiniai asmenys dažnai klausia, ar Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras be Mokėjimo pranešimo privalo išrašyti PVM sąskaitą faktūrą. Vietinė rinkliava už atliekų tvarkymą yra laikoma ne PVM objektu, todėl neprivaloma išrašyti PVM sąskaitų faktūrų. Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-05 raštu Nr.(18.2-31-2)-R-5439 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 39 dalies apibendrinto paaiškinimo (komentaro)“, kurį galima rasti internetiniame tinklalapyje adresu: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000065745
Juridinius asmenis domina, pagal kokį išrašytą apskaitos dokumentą vietinės rinkliavos mokėtojas sumokėtą vietinės rinkliavos sumą gali priskirti leidžiamiems atskaitymams. Vietinių rinkliavų mokėtojai sumokėtų rinkliavų sumas leidžiamiems atskaitymams gali priskirti pagal rinkliavų sumokėjimą patvirtinančius apskaitos dokumentus (mokėjimo pavedimus arba kvitus). Paaiškinimą šiuo klausimu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos pateikė 2009-06-26 raštu Nr.(18.10-31-1)-R-6103 „Dėl Pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies komentaro (apibendrinto paaiškinimo), kurį galima rasti internetiniame tinklalapyje adresu: http://mic.vmi.lt/documentpublicone.do?id=1000065798
Jei iškilo klausimų ir neradote atsakymų, parašykite mums:
