Spausdinti

Kas išspręs perpildytų konteinerių problemą?

Klaipėdos gyventojai be perstojo siunčia laiškus į „Vakarų ekspreso“ redakciją su perpildytų popieriaus, plastiko konteinerių nuotraukomis. Bet panašu, kad antrinių žaliavų surinkimo problema Klaipėdoje artimiausiu metu nepajudės iš mirties taško. Paini Lietuvos atliekų tvarkymo sistema ir tyla iš Aplinkos ministerijos neleidžia tikėtis, kad situacija gali keistis.

Kas atsako už pakuočių surinkimą?

Visų atliekų sutvarkymą uostamiestyje koordinuoja Klaipėdos savivaldybė bei jos samdomas administratorius - Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC). Tačiau pasikalbėjus su jo specialistais, paaiškėjo, jog savivaldybė ir KRATC gali užtikrinti tik mišrių komunalinių atliekų sutvarkymą. Tai yra tų, kurias išmetame į bendrą šiukšlių konteinerį.

Už pakuočių – stiklo, popieriaus, plastiko - sutvarkymą Lietuvoje organizuoja verslininkai. Šalyje nustatyta tokia tvarka, kad verslininkas, pagaminęs ar įvežęs prekę, pagamina ar įveža ir jos pakuotę. Todėl pagal principą „teršėjas moka“ jis turi sutvarkyti savo atliekas. Tam tikslui Lietuvoje verslininkai yra susibūrę į tris organizacijas, kurios Klaipėdoje, kaip ir kituose Lietuvos miestuose, turi rūpintis pakuočių – popieriaus, plastiko, stiklo - surinkimu.

Taigi, verslininkų išlaikomos Pakuočių tvarkymo organizacija (PTO), "Gamtos ateitis" ir "Žaliasis taškas" privalo pastatyti konteinerius pakuotės atliekoms surinkti, pasamdyti vežėjus, o surinktas antrines žaliavas atiduoti perdirbėjams ar kitaip sutvarkyti.  

Kad ši sistema Klaipėdoje sklandžiai neveikia – akivaizdu.

Skundų lavina

Ant kiekvieno antrinių žaliavų konteinerio yra lipdukas, ant kurio parašyti šias atliekas surenkančio vežėjo kontaktiniai duomenys. Deja, klaipėdiečiai nuolat skundžiasi, kad atliekos neišvežamos net ir kelis kartus paskambinus ant konteinerio nurodytu numeriu. Tą patį patvirtino ir atliekų tvarkymą Klaipėdoje administruojantis KRATC.

„Būna, kad per dieną mūsų vadybininkai sulaukia iki 300 pasipiktinusių klaipėdiečių telefono skambučių, pranešančių apie laiku neišvežtas atliekas“, - sakė Ramunė Šličienė, KRATC ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus viršininkė. 

Ji teigė, kad KRATC dėl mišrių komunalinių atliekų konteinerių ištuštinimo nusiskundimų beveik nesulaukia, o jei tokių būna, gali imtis griežtų sankcijų. KRATC turi sutartį su šių atliekų vežėju, ir jei jis laiku neištuštino buitinių atliekų konteinerių, inspektoriai fiksuoja faktą ir gali skirti baudą 100 eurų už kiekvieną neištuštintą konteinerį. Bet dėl pakuočių atliekų – stiklo, popieriaus, plastiko - situacija sudėtingesnė.

„Kai gyventojas paskambina mums dėl neišvežtų pakuočių atliekų, mes iškart informuojame vežėją ir Klaipėdos miesto  savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių dėl galimo vežimo grafiko nesilaikymo. Jeigu faktas pasitvirtina, sankciją skiria būtent šis savivaldybės  padalinys“, - aiškino Ramunė Šličienė. 

Iki birželio vidurio antrinių žaliavų konteineriai  Klaipėdoje buvo ištuštinami kas dvi savaites. Taigi, jei gyventojai ėmė rūšiuoti stropiau, ir popieriaus ar plastiko konteineris užpildomas greičiau, vežėjas teisiškai neprivalo jų išvežti.

Ir tai yra akivaizdi egzistuojančios atliekų tvarkymo sistemos yda. Savivaldybė ragina rūšiuoti daugiau ir stropiau, gyventojai deda pastangas, tačiau egzistuojanti sistema, kai perpildyti konteineriai kiemuose stovi savaitėmis, visą rūšiavimo įdirbį paverčia šiukšlynu po gyventojų langais. Gyventojai kelia logišką klausimą: kam mes rūšiuojame, jei konteineriai perpildyti, o atliekos neišvežamos?

Šią keistą situaciją paprašėme pakomentuoti Aplinkos ministerijos. Deja, pralaukus tris savaites, šios sistemos autoriai taip ir nesugebėjo atsiųsti jokio atsakymo.

Pokyčiai bus, bet ar padės?

Matydama, kad antrinių žaliavų  surinkimas uostamiestyje stringa, Klaipėdos savivaldybė ir KRATC dar balandžio mėnesį raštu kreipėsi į atsakingas organizacijas PTO, "Gamtos ateitis", "Žaliasis taškas" ir paprašė, kad jie padažnintų pakuočių surinkimą. Po daugiau  nei pusantro mėnesio buvo gautas atsakymas tik iš vienos organizacijos – PTO.

KRATC pavyko susitarti, kad visą vasarą, iki rugsėjo 1 dienos, antrinės žaliavos pietinėje Klaipėdos dalyje nuo Baltijos iki Jūrininkų prospekto bei senamiestyje būtų išvežamos kiekvieną savaitę. Tad nuo birželio vidurio Klaipėdoje antrinių žaliavų išvežimas turėjo padažnėti.

Visgi, garantijų kad antrinių žaliavų surinkimas Klaipėdoje bus sklandus, nėra.

Klaipėdą aptarnaujančio antrinių žaliavų vežėjo UAB „Ecoservice Klaipėda“ vadovo Laimono Žemaičio teigimu, uostamiesčio gyventojai uoliai pradeda rūšiuoti pavasarį ir vasaros pradžioje, todėl antrinių žaliavų srautas padidėja pusantro ar net du kartus.

Tad ir dažnesnis išvežimas dar negarantuoja, kad stropiau rūšiuojančių gyventojų kiemuose konteineriai nebus perpildyti.

Dar viena nemaloni aplinkybe, kad rūšiavimo konteinerių jau trūksta.

„Konteineriai pakuočių atliekoms nėra amžini. Jie sulūžta ar yra sugadinami. Mūsų skaičiavimu, Klaipėdoje šiuo metu reikia apie 150 papildomų konteinerių minėtų atliekų rūšiavimui“, - aiškino R. Šličienė.

Pakuočių tvarkytojų organizacijos turi ne tik apmokėti antrinių žaliavų surinkimą, bet ir pasirūpinti rūšiavimui būtina infrastruktūra. Tai yra, nupirkti rūšiavimo konteinerius, bet šitos prievolės jie kratosi. KRATC kreipėsi į verslo organizacijas prašydamas kompensuoti vežėjui antrinių žaliavų rūšiavimo priemonių (maišų ir po 200 vnt. konteinerių kasmet) įsigijimą, kurios dalinamos individualioms valdoms. Tačiau atsakymo negavome. Pasak vežėjų, šios priemonės nekompensuojamos.  

Kalti ir gyventojai?

Antrinių žaliavų vežėjo UAB „Ecoservice Klaipėda“ vadovo Laimono Žemaičio teigimu, įmonė yra tik vykdytoja, ir antrines žaliavas išveža tokiu dažnumu, kaip nurodo  finansuojančios organizacijos.

"Šiukšlių vežimas nėra sustabdytas, jos vežamos pagal nustatytą grafiką. Jeigu bus prašoma stiklo, plastiko ir popieriaus atliekas surinkti dažniau, apie tai bus kalbama", - sakė L. Žemaitis.

Visgi jis pridūrė, kad konteineriai nebūtų perpildyti, jeigu gyventojai atliekas rūšiuotų tvarkingiau. Kartais kartono pakuotės į konteinerius metamos nesulankstytos, nesusmulkintos, išmetamos ir rūšiuoti netinkamos atliekos.

Apie rūšiavimo problemą kalba ir PTO. Organizacijos atstovė Eglė Razbadauskaitė svarsto, kad jeigu rūšiavimo konteineriuose atsirastų tik tinkamos atliekos, galbūt nereikėtų dažninti konteinerių aptarnavimo grafiko.

"Reikėtų pabrėžti, kad viena iš perpildytų konteinerių priežasčių - didelis užterštumas. Morfologiniai tyrimai rodo, kad gyventojai meta buitines atliekas į rūšiavimo konteinerius - iki 50 procentų rūšiavimo konteineriuose sudaro buitinės atliekos", - teigė E. Razbadauskaitė.

publikacija iš www.ve.lt

© Visos teisės saugomos. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Liepų g. 15, LT–92138, Klaipėda. Tel. 8 46 300 106. Faks. 8 46 310 105. El. p. [javascript protected email address]. Pasitikėjimo linija 19583.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 163743744. PVM mokėtojo kodas: LT637437415.
Sprendimas: emotion