Spausdinti

Klaipėdos atliekų tvarkytojai elektrą gamina patys

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) didina ekologiškos energijos pajėgumus – visose uostamiesčio didžiųjų atliekų aikštelėse įrengti saulės kolektoriai, o ant uždaryto Kalotės sąvartyno šlaito bus montuojamas visas saulės baterijų parkas. 

Aikštelės apsirūpino elektra

Aikštelėse, kuriose priimamos didžiosios atliekos, stovintys darbuotojų nameliai naudoja elektros energiją apšvietimui, kompiuterių maitinimui, šildymui, karšto vandens paruošimui. Tamsiuoju paros metu elektros reikia aikštelių apšvietimui, signalizacijos ir stebėjimo kamerų maitinimui.

„Elektros energija brangsta, o mūsų veikloje jos poreikis vis didėja. Esame paskaičiavę, kad atliekų rūšiavimo gamyklos mechanizmų maitinimui, sąvartyno eksploatacijai, valymo įrenginiams ir bendrovės administraciniams poreikiams iš viso reiktų apie 1 megavatvalandės pajėgumų. Konsultantai pateikė skaičiavimus, kaip šį elektros energijos kiekį galėtume pasigaminti patys, ir KRATC pradėjo investuoti į atsinaujinančios energijos projektus“, - pasakojo Šarūnas Jonas Tamulis, KRATC direktoriaus pavaduotojas.

Šiuo metu Klaipėdos didžiųjų atliekų priėmimo aikštelėse sumontuoti trys saulės kolektoriai, galintys pagaminti po 4000 kilovatvalandžių elektros energijos per metus. Tokio kiekio užtenka, jog aikštelės energetinis išlaikymas bendrovei nieko nekainuos. Saulės kolektoriai tarnauja net 30 metų, tad investicija per šį laikotarpį ne tik atsipirks, bet ir neš bendrovei pelną.

Uždarytas sąvartynas – energijos šaltinis

Uždarytame Kalotės sąvartyne, į kurį daugiau nei tris dešimtmečius iš Klaipėdos buvo vežamos atliekos, taip pat gaminama elektros energija. Atliekų puvimo metu susikaupusios metano dujos yra surenkamos ir nukreipiamos į deginimo įrenginį – generatorių, kuris gamina elektros energiją. Tačiau tai tik maža dalis sąvartyno energetinio potencialo.

„Uždaryti sąvartynai užima dideles teritorijas ir daug metų šalia jų neleidžiama pilnavertė veikla. Pavyzdžiui, Kalotės sąvartynas dar dvidešimt metų bus nenaudojamas, aplink jį 500 metrų spinduliu nebus galima statyti gyvenamųjų namų, ūkininkauti“, - aiškino Š.J. Tamulis. 

Pasak pašnekovo, dėl šios priežasties Europoje seni sąvartynai „įdarbinami“ – jie paverčiami saulės, vėjų jėgainių parkais. KRATC taip pat žengė pirmuosius žingsnius, kad ant Kalotės sąvartyno pietinio šlaito įrengtų saulės jėgaines. Šiuo metu ruošiamas investicinis projektas tokio dydžio kolektorių parkui, kad pagaminamos energijos kiekis pilnai patenkintų bendrovės poreikius.

„Kartais iš oponentų girdime priekaištus, kad su energetiniais projektais esą lendame ne į savo sritį. Tačiau mūsų tikslai yra labai paprasti: pajamos iš energetinių projektų padeda padengti aikštelių ir kitos atliekų tvarkymo infrastruktūros išlaikymo bei senų sąvartynų priežiūros kaštus. Taip palengviname finansinę naštą visiems regiono atliekų mokesčių mokėtojams, kadangi sąvartynų priežiūros išlaidos yra įskaičiuojamos į sąvartyno „vartų“ mokestį“. Na o antra priežastis – ekologinė. Siekdami žiedinės ekonomikos tikslų naudosime atsinaujinančios energijos šaltinius“, - investicijų prasmę komentavo  Šarūnas Jonas Tamulis, KRATC direktoriaus pavaduotojas.