Spausdinti

Stringa pakuočių atliekų tvarkymo sistema: ar apsiversime šiukšlėmis?

Lietuvos savivaldybių asociacija, atstovaudama šalies savivaldybes bei gyventojų viešąjį interesą, atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje – kritinė padėtis. Gyventojai, kasdien mokėdami už pakuočių atliekų sutvarkymą, netrukus gali paskęsti šiukšlėse, nes tiesiog nebebus kam jų išvežti.

Kiekvienas gyventojas, įsigydamas prekę, automatiškai sumoka ir už tos prekės pakuotės sutvarkymą (jos išrūšiavimą, išvežimą ir pan.). Tie pinigai yra įskaičiuoti į prekės kainą ir atitenka gamintojams ir importuotojams (pvz., prekybos centrams, įvairioms įmonėms ir pan.). Gamintojai ir importuotojai lėšų už pakuočių sutvarkymą administravimui pasitelkia organizacijas: VšĮ „Žaliasis taškas“, VšĮ „Pakuočių tvarkymo organizacija“ (PTO) arba VšĮ „Gamtos ateitis“. Šios trys VšĮ privalo kas ketvirtį atsiskaityti su pakuočių atliekų surinkėjais – vežėjais (savivaldybių ar verslo įmonėmis, atsakingomis už pakuočių atliekų sutvarkymą).

Savivaldybių įmonėms už pakuočių tvarkymą nesumokėta daugiau kaip 1,5 mln. eurų

Jau praėjusią vasarą Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) pradėjo kelti klausimą dėl organizacijų – VšĮ „Žaliasis taškas“, PTO ir „Gamtos ateitis“ – neatsiskaitymo su pakuočių atliekų surinkėjais–vežėjais. Už 2018 m. organizacijos vien tik savivaldybių komunalinėms įmonėms nesumokėjo daugiau kaip 1,5 mln. Eur, o iš viso su privačiomis įmonėmis – apie 7,5 mln. Eur. Dėl to kai kurios savivaldybių įmonės atsidūrė ties bankroto riba. Kas dėl to kaltas ir kokie reikalingi tolesni sprendimai padėčiai stabilizuoti?

Skolas atgauti reikalauja 15 savivaldybių įmonių: UAB „Kauno švara“, „Jonavos paslaugos“, „Jurbarko komunalininkas“, „Panevėžio specialus autotransportas“, „Molėtų švara“, „Utenos komunalininkas“, „Anykščių komunalinis ūkis“, „Kelmės vietinis ūkis“, „Kupiškio komunalininkas“, „Raseinių komunalinės paslaugos“, „Pakruojo komunalininkas“, „Kuršėnų komunalinis ūkis“, „Palangos komunalinis ūkis“, „Elektrėnų komunalinis ūkis“ ir AB „Rokiškio komunalininkas“. Taip pat visa eilė privataus verslo atliekų tvarkytojų įmonių.

VšĮ „Žaliasis taškas“, PTO ir „Gamtos ateitis“ lėšas gauna iš gamintojų ir importuotojų ir vėliau už pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo darbus sumoka išvardintoms savivaldybių komunalinėms įmonėms arba savivaldybės konkurso būdu parinktoms privataus kapitalo įmonėms. Nors visus 2018 metus paslauga buvo teikiama – pakuotės ir pakuočių atliekos buvo surenkamos ir išvežamos – pernai vasarą pasirodė pirmieji signalai, kad dvi iš šių viešųjų pelno nesiekiančių organizacijų galimai yra nemokios ir savivaldybių įmonėms yra skolingos didžiules sumas. Pvz., mažiausia skola vienai savivaldybės komunalinei įmonei yra apie 30.000 Eur, o didžiausia skola pasiekė beveik 500.000 Eur. Kodėl? Kas atsitiko?

GPAIS sistemos siekis – suteikti atliekų sektoriui skaidrumo

Nuo 2018 metų pradėjo veikti Aplinkos ministerijos valdoma elektroninė, vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema (GPAIS). Ši sistema – puiki priemonė informacijos apie susidarančių ir sutvarkomų atliekų srautus valdymui, taip pat pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymui. Jos dėka atliekų sektorius taps kur kas skaidresnis. Tačiau GPAIS iki šiol veikia su trikdžiais. O tuo pasinaudodamos pakuočių tvarkymo organizacijos neapmoka pakuočių atliekų tvarkytojų patirtų išlaidų už suteiktas paslaugas. Gamintojai ir importuotojai lobsta, o savivaldybių komunalinės įmonės dėl neatgaunamų skolų balansuoja ant bankroto ribos.

Šią savaitę vykusios spaudos konferencijos metu VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius patikino, kad GPAIS sistema jau veikia pakankamai sklandžiai, todėl jau netrukus bus atsiskaityta su visais pakuočių atliekų surinkėjais–vežėjais.

„Šiuo metu sistema jau veikia ir vyksta atsiskaitymo procesas. Bus atsiskaityta su visais, kai tik per GPAIS sistemą bus pateikti atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai. Mes jaučiame atsakomybę už visą rinką, taigi siūlome bendromis jėgomis siekti, kad nebebūtų sistemos spragų. Šiais metais susidūrėme su iššūkiu, negavome laiku dokumentų, tačiau dabar, jeigu sistema ir toliau veiks, planuojame atsiskaityti per einamąsias pusantros savaitės“, – teigė VšĮ „Žaliasis taškas“ vadovas.

Viena iš trijų organizacijų – VšĮ „Gamtos ateitis“ – iškėlus nemokumo klausimą į viešumą, iš karto atsiskaitė su visomis įmonėmis, nors iki tol taip pat nebuvo atsiskaityta už visus 2018 metus.

Blogiausia situacija yra su VšĮ PTO. Jeigu iš VšĮ „Žaliasis taškas“ sulaukta pažado dėl atsiskaitymo – tai iš „PTO“ jokių užuominų apie atsiskaitymą nėra. Nuo pirmadienio (sausio 28 d.) šios viešosios įstaigos vadovas Nerijus Juškaitis – nebedirba, o darbuotojai teigia, kad su juo susisiekti nėra galimybės. Kai kurių savivaldybių komunalinių įmonių atstovai, negalėdami susisiekti su PTO vadovu, nuvyko į įstaigos būstinę, tačiau iš ten išėjo supratę, kad atsiskaityta su įmonėmis bent jau artimiausiu metu tikrai nebus.

Skatinama neegzistuojanti konkurencija

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad turi būti sudarytos trišalės sutartys tarp savivaldybės, gamintojų ir importuotojų, kuriuos šiuo metu atstovauja minėtosios trys organizacijos – „Žaliasis taškas“, PTO ir „Gamtos ateitis“, bei paslaugos teikėjų – savivaldybių komunalinių įmonių arba savivaldybių pasamdytų privačių atliekų tvarkytojų įmonių – realiai ištuštinančių konteinerius ir išvežančių pakuočių atliekas. Savivaldybė įstatymu įpareigota vykdyti visų atliekų srautų – komunalinių ir pakuočių atliekų sutvarkymo organizavimą. Kiekviena iš 60 savivaldybių kasmet turi pasirašyti sutartis su visomis gamintojus ir importuotojus atstovaujančiomis organizacijomis. Šiandien jų yra minėtosios trys, tačiau pagal pasikeitusį įstatymą jų gali susikurti iki dešimties.

Nuo šių metų norint dalyvauti pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemoje ir gauti licenciją užtenka užimti tik 10 % į vidaus rinką tiekiamų pakuočių sutvarkymo rinkos ir nebereikia antraisiais metais pasiekti 25 % rinkos dalies, kaip įstatymas to reikalavo anksčiau.

Seimas pritarė, kad tokių organizacijų gali būti daugiau (iki dešimties), nes dėl to būtų didesnė konkurencija. Tačiau kokia gali būti konkurencija, kai tai – ne pelno siekiančios viešosios įstaigos. Negana to su kiekviena organizacija savivaldybės privalo pasirašyti sutartis vienodomis sąlygomis. Prisidengiant konkurencija tik didinama gamintojų ir importuotojų galia. Valstybėje turėti kelias organizacijas yra neracionalu.

Verslininkų galia ir pelnas – didėja

Šalies gamintojai ir importuotojai yra laisvi pasirinkti, kuriai iš veikiančių organizacijų nori priklausyti. Sistemoje dalyvauti atsisakantys gamintojai ir importuotojai už pakuočių tvarkymą moka mokesčius ne šioms organizacijoms, o tiesiai į valstybės biudžetą kaip mokestį už aplinkos taršą.

Kažkodėl gamintojų ir importuotojų sumos, mokamos minėtoms trims organizacijoms, yra vidutiniškai 10 kartų mažesnės nei taršos mokestis, kuris būtų sumokėtas į valstybės biudžetą. Todėl kyla pagrįstų abejonių, ar tų žymiai mažesnių, gamintojų ir importuotojų organizacijoms sumokamų lėšų užtenka visaverčiam faktiniam pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymui.

Kiekviena organizacija įstatymo numatyta tvarka privalo skirti 3 % lėšų nuo gaunamų pajamų švietimui bei susitarusi su savivaldybėmis – naujų rūšiavimo konteinerių pastatymui. Natūralu, kad, jei lėšų būtų skiriama daugiau, gerėtų ir plėstųsi infrastruktūra, gyventume švariau, didėtų vartotojų sąmoningumas.

Savivaldybės siūlo, kad organizacijoms gamintojų ir importuotojų mokamos sumos turėtų didėti, tačiau ne vartotojų, bet verslo sąskaita – atsisakant sunkiai perdirbamos pakuotės ir pereinant prie inovatyvių pakuočių bei jų perdirbimo technologijų.

Gresia šiukšlių krizė

Pagal įstatymus, organizacijos „Žaliasis taškas“, PTO ir „Gamtos ateitis“ turėtų būti akylai prižiūrimos, joms kasmet privaloma atlikti finansinį auditą. Auditas turėtų parodyti, ar organizacijos gavo pinigus iš gamintojų ir importuotojų, ar apmokėjo sąskaitas už suteiktas paslaugas, o veiklos rezultatai turėtų būti paskelbti viešai.

Pakuočių atliekos išvežtos ir vis dar vežamos, nors skolų slegiamose savivaldybių įmonėse apyvartinės lėšos baigia išsekti. Elektroniniai duomenys per GPAIS sistemą dar ne visi pateikti, tačiau yra popieriniai dokumentai, jau išrašytos sąskaitos faktūros, sumokėti mokesčiai valstybei. Todėl savivaldybių įmonės nesupranta, kokiu pagrindu organizacijos reikalauja tik elektroninių dokumentų, jeigu lygiagrečiai galioja popieriniai.

„Į kiekvienos mūsų perkamos prekės kainą jau yra įskaičiuotas mokestis už prekės pakuotės atliekų sutvarkymą. Tie pinigai pirmiausia patenka į gamintojų ar importuotojų, tada į minėtų organizacijų sąskaitas, o galiausiai didžioji dalis privalo atitekti pakuočių atliekas sutvarkančioms tiek savivaldybių komunalinėms įmonėms, tiek privačioms atliekų tvarkytojų įmonėms. Jei organizacijų nemokumo problema nebus greitu metu išspręsta ir to nepadės padaryti Aplinkos ministerija, savivaldybių komunalinės įmonės bankrutuos, nebebus kam sutvarkyti ir išvežti pakuočių atliekų, taigi apsiversime šiukšlėmis. Tai būtų ekologinė katastrofa ir įsipareigojimų Europos Sąjungai nevykdymas“, – tvirtina LSA direktorė R. Žakaitienė.

Bijo mokėti du kartus

Prieš kiek daugiau nei metus Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas (dabar – Aplinkos apsaugos departamentas) nustatė, kad viena iš atliekų tvarkytojų įmonių – UAB „Metrail“ – 2013–2015 metais netinkamai sutvarkė 14.500 t metalinių ir 500 t plastikinių pakuočių. Įtariama, kad beveik 1.800 gamintojų ir importuotojų iš „Metrail“ gavo neteisėtai išrašytus pakuočių ir pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus ir buvo atleisti nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Dėl šių priežasčių gamintojai ir importuotojai galėjo nesumokėti apie 30 mln. Eur. taršos mokesčio į valstybės biudžetą. Nors teismas leido bylą užbaigti taikos sutartimi, galutinį tašką šioje istorijoje privalo padėti Aplinkos ministerija, kuri veiksmų nesiima ir vis dar nepatvirtina savo galutinės pozicijos.

Iš to galima daryti prielaidą, kad esą ne minėtos skolų nesumokančios organizacijos yra nemokios, o gamintojai ir importuotojai, vis dar nesulaukiantys šios bylos baigties ir besibaiminantys tokios pat antrosios, vengia pervesti lėšas organizacijoms ir galimai dėl to pastarųjų sąskaitos yra tuščios.

Gamintojams ir importuotojams neramu, kad dokumentai, įrodantys, jog jie sutvarkė pakuočių atliekas, Aplinkos apsaugos departamento vėl gali būti pripažinti negaliojančiais. Jei tai tiesa, tuomet natūralu, kad norinčių mokėti du kartus – nėra, o dėl to pinigai nenukeliauja toliau tiems, kuriems jie priklauso už jau atliktą darbą – sutvarkytas pakuočių atliekas.

Valdžia nekreipia dėmesio

Lietuvoje neveikia Gamintojo atsakomybės principas: gamintojai ir importuotojai nesidomi, kur nukeliauja jų į rinką išleistos pakuotės, kaip jos sutvarkomos tapę atliekomis, jie džiaugiasi galėdami pigiai nusipirkti atliekų sutvarkymą įrodantį dokumentą, nekalbant apie tai, jog neprisideda prie ekologijos skatinimo ir žiedinės ekonomikos tikslų siekimo.

Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą privalo prižiūrėti Aplinkos ministerija, kadangi ji išduoda licencijas organizacijoms ir jas turėtų kontroliuoti.

LSA, vos pajutusi savivaldybių nerimą, dar pernai vasarą jų vardu kreipėsi į Aplinkos ministeriją, Vyriausybę, informavo Seimą. Tačiau vienintelis dalykas, kuris buvo pasiektas – 2018 m. pabaigoje atsiskaityta už 2017 mokestinius metus, organizacijoms apmokant tų metų skolas savivaldybių įmonėms. O organizacija „Gamtos ateitis“ padengė skolas už 2018 metus, tačiau tai yra tik 8 % nuo visos susidariusios skolos sumos.

„Žaliasis taškas“ bei PTO mokėjimai už 2018 metus buvo pavieniai ir epizodiniai, nors pagal trišalių sutarčių įsipareigojimus organizacijos iki 2018 m. spalio 31 d. turėjo avansu, be jokių patvirtinančių dokumentų, sumokėti 75 % visų numatytų lėšų už pakuočių atliekų sutvarkymą.

Organizacijos turi daugiau teisių dėl įstatymo spragų ir poįstatyminių teisės aktų trūkumo.

2018 m. liepos mėn. Aplinkos ministerijos padalinio – Aplinkos apsaugos agentūros direktorė Aldona Margerienė pasirašė raštą–atsakymą Savivaldybių komunalinių įmonių asociacijai, kuriame pažymėta, kad „sutartinių įsipareigojimų nevykdymas nelaikytinas Organizacijoms nustatytų licencijuojamos veiklos reikalavimų nesilaikymu“.

Iš šio atsakymo savivaldybės pasigenda Aplinkos ministerijos aiškios atsakomybės už tai, ar bus tinkamai įvykdyti organizacijų sutartiniai įsipareigojimai ir ar pakuočių atliekos bus sutvarkytos.

Tų pačių metų liepos pabaigoje LSA kreipėsi į Vyriausybės kanclerį Algirdą Stončaitį ir išdėstė savivaldybių komunalininkus kamuojančias problemas. Asociacijai buvo paskirtas susitikimo laikas situacijai su kancleriu aptarti ir sprendimų paieškai, tačiau išvakarėse susitikimas buvo netikėtai atšauktas, Aplinkos ministerijai neturint nei pozicijos, nei atsakymų LSA keliamais klausimais.

Savivaldybės laukia atsakingų veiksmų iš Aplinkos ministerijos

Savivaldybių įmonių neatgaunamos skolos yra neveikiančios pakuočių atliekų tvarkymo sistemos padarinys. Susiklosčiusioje krizinėje situacijoje savivaldybės ir atliekų tvarkytojai nėra pajėgūs susitvarkyti patys. Todėl LSA, atstovaudama šalies savivaldybės, tikisi tiek Aplinkos ministerijos, tiek Vyriausybės operatyvių veiksmų ir bendradarbiavimo, tobulinant arba net iš esmės keičiant pakuočių atliekų tvarkymo ir finansavimo modelį.

Vienas iš savivaldybių siūlymų: naikinti tris minėtas organizacijas ir sukurti vieną, funkcionuojančią ir griežtai prižiūrimą įstaigą. Mokėjimus už suteiktas pakuočių atliekų sutvarkymo paslaugas reikėtų susieti su elektroninės GPAIS sistemos duomenimis. Gamintojams ir importuotojams galėtų būti nustatytas adekvataus dydžio mokestis už aplinkos taršą, kuris ir būtų panaudotas pakuočių atliekų sutvarkymui.

LSA tikisi, jog bus patikrintas ir paviešintas organizacijų mokumas, peržiūrėti jų licencijavimo reikalavimai, užtikrintas sutartinių įsipareigojimų vykdymas, o pakuočių atliekų tvarkytojų skolos –artimiausiu metu padengtos.

 

Lietuvos savivaldybių asociacijos informacija

© Visos teisės saugomos. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras
Liepų g. 15, LT–92138, Klaipėda. Tel. 8 46 300 106. Faks. 8 46 310 105. El. p. [javascript protected email address]. Pasitikėjimo linija 19583.
Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre. Juridinio asmens kodas: 163743744. PVM mokėtojo kodas: LT637437415.
Sprendimas: emotion