Kaip manote, kiek aukso ir sidabro pavyktų surinkti, jei kiekvienas Lietuvos gyventojas perkratytų stalčius ir atiduotų juose dūlančius senus mobiliuosius telefonus bei kitus nebenaudojamus elektronikos prietaisus? Atsakymo į šį klausimą greičiausiai nesužinosime, tačiau japonai nusprendė tai išbandyti praktiškai. O rezultatas? Tūkstančiai olimpinių medalių, pagamintų iš to, kas dar visai neseniai gulėjo žmonių stalčiuose.
Ruošdamasi 2021 metais vykusioms Tokijo olimpinėms ir paralimpinėms žaidynėms, Japonija pakvietė gyventojus atiduoti nebenaudojamus elektronikos prietaisus. Iš jų pavyko išgauti apie 32 kilogramus aukso, 3,5 tonos sidabro ir 2,2 tonos vario – tiek, kad pakako pagaminti maždaug 5 tūkstančius olimpinių ir paralimpinių medalių.
Ir tai dar ne viskas. Sportininkų apdovanojimų pakylos buvo pagamintos iš perdirbto plastiko, o olimpinių deglų gamybai panaudotas aliuminis iš laikinųjų būstų, pastatytų po 2011 metų Japoniją sukrėtusio žemės drebėjimo ir cunamio.
Kodėl pasakojame būtent apie Japoniją? Nes kol japonai iš atliekų gamina olimpinius medalius ir rūšiavimą jau seniai laiko savaime suprantamu kasdieniu įpročiu, mes vis dar svarstome, kur namuose sutalpinti kelias šiukšliadėžes, o kieme – konteinerius.
Štai nedideliame Japonijos Kamikatsu miestelyje net nėra įprastų šiukšliavežių – gyventojai patys veža atliekas į surinkimo centrą, kuriame jas išrūšiuoja net į 44 kategorijas.
Šis pavyzdys verčia susimąstyti: ar kelios papildomos atliekoms skirtos talpos namuose iš tiesų yra tokia didelė problema, ar tiesiog vis dar esame linkę rūšiavimą laikyti nepatogumu?
Maža virtuvė – ne pasiteisinimas: kur sutalpinti rūšiavimo talpas?
Kad ir kiek rūšiavimo konteinerių stovėtų kieme, jie neatliks savo paskirties, jei atliekos nebus atskiriamos ten, kur susidaro – mūsų namuose. Juk jei viską metame į vieną šiukšliadėžę, vargu ar vėliau pulsime jos turinio rūšiuoti prie konteinerių.
Deja, vietos dar vienai šiukšliadėžei namuose dažnai neatsiranda. Ypač mažesniuose butuose, kur, regis, ir taip kiekvienas centimetras suskaičiuotas. Tačiau ar tikrai rūšiavimui reikia tiek daug erdvės? Juk sutalpiname ir retai naudojamus virtuvės prietaisus, ir indus, kuriuos ištraukiame vos kelis kartus per metus.
Norint patogiai rūšiuoti atliekas, nebūtina keisti virtuvės baldų ar aukoti pusės spintelių. Šiandien galima rasti įvairiausių sprendimų, kurie leidžia net ir nedidelėje erdvėje sutalpinti kelias atliekų talpas.
Vienas patogiausių variantų – po plautuve įrengiama ištraukiama kelių skyrių sistema. Uždarius spintelę jos nė nesimato, o atidarius visos talpos lengvai pasiekiamos. Jei vietos po plautuve nėra, galima rinktis siauras vertikalias šiukšliadėžes, viena ant kitos statomas dėžes ar prie spintelės durelių tvirtinamus maišų laikiklius.
Beje, nebūtina kiekvienai atliekų rūšiai pirkti atskiros didelės šiukšliadėžės. Pradėjus rūšiuoti greitai paaiškėja, kokių atliekų namuose susikaupia daugiau, o kurioms pakanka ir visai nedidelės talpos.
Svarbiausia – kad pasirinkta sistema būtų patogi kasdien. Jei norint išmesti tuščią jogurto indelį kaskart tenka atlikti nedidelį akrobatinį triuką, vargu ar toks sprendimas ilgai džiugins.
Konteineriai kieme nebūtinai turi gadinti vaizdą
Individualių namų gyventojai susiduria su kiek kitokia dilema – vietos konteineriams kieme dažniausiai pakanka, tačiau ne visada norisi, kad jie darkytų vaizdą.
Tačiau konteinerių vietą galima suplanuoti taip pat apgalvotai, kaip ir bet kurį kitą kiemo elementą. Vienas paprasčiausių sprendimų – medinė konteinerių slėptuvė, kurios spalvą ir dizainą galima priderinti prie tvoros, terasos ar namo fasado. Moderniems namams gali tikti minimalistinės metalinės sienelės, o žalumos mėgėjams – vijokliniais augalais apželdintos pertvaros.
Svarbiausia, kad grožis neužgožtų praktiškumo – konteinerius turi būti patogu atidaryti, ištraukti ir pristatyti išvežimui. Juk graži, bet nepatogi slėptuvė ilgainiui gali tapti dar vienu pasiteisinimu nerūšiuoti.
Rūšiuodami pamatome, kiek iš tiesų išmetame
Įpratę visas atliekas mesti į vieną šiukšliadėžę, retai susimąstome, kiek ir kokių jų iš tiesų sukuriame. Pradėjus rūšiuoti, tai tampa gerokai akivaizdžiau. Kartu išryškėja ir tai, kiek vietos mūsų namuose užima nereikalingi pirkiniai, daiktai bei jų pakuotės.
Tikriausiai verta keisti ir patį požiūrį į rūšiavimą. Rūšiavimo sistema Lietuvoje labai panaši į daugelį Europos ir Skandinavijos valstybių – kiemuose stovi konteineriai skirtingoms atliekoms. Dviratis išrastas, gerai važiuoja, tad jo iš naujo išradinėti nėra jokios būtinybės.
Galiausiai verta keisti ir patį požiūrį į rūšiavimą. Tai nėra prievolė, kurią atliekame dėl kažko kito. Rūšiuojame dėl savęs – kad mažintume atliekų tvarkymo sąnaudas, o tinkamai išrūšiuotos atliekos galėtų būti perdirbtos, panaudotos dar kartą ir nevirstų vis augančiais sąvartynų kalnais.
Tekstas parengtas bendradarbiaujant su Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Alytaus ir Utenos regionų atliekų tvarkymo centrais.