
Viename iš uostamiesčio daugiabučių rajonų, gyventojai ir praeiviai galėjo iš arti stebėti neįprastą reginį – viešai iškratomą plastiko konteinerio turinį. Kartu su šiuo improvizuotu atliekų tyrimu, gyventojai išgirdo specialistų komentarus apie dažniausiai daromas rūšiavimo klaidas ir praktinius patarimus, kaip jų išvengti.
Tai pirmoji tokio pobūdžio vieša akcija Klaipėdoje, kurią surengė „Žaliasis taškas“ kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe ir Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru (KRATC). Specialistai pastebi, kad šiltuoju metų laiku, pajūryje augant poilsiautojų srautams, ženkliai padaugėja ir netinkamai išrūšiuotų atliekų kiekis.
Per atostogas – poilsis ir nuo rūšiavimo?
Pasak Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro Mechaninio rūšiavimo skyriaus vadovo Tomo Kuprio, vasarą Klaipėda ir pajūrio kurortai sulaukia šimtų tūkstančių lankytojų. Su jais padaugėja ir atliekų, tačiau rūšiavimo įpročiai ne visuomet atkeliauja kartu su lagaminais. Dažnas poilsiautojas Palangoje, Nidoje, ar Klaipėdos paplūdimiuose elgiasi taip, lyg trumpam būtų atleistas nuo atsakomybės.
„Pastaruosius keletą metų stebime Lietuvos pajūrio regionui būdingus atliekų statistikos svyravimus: birželio-rugsėjo mėnesiais mišrių atliekų surenkama net 40% daugiau nei kitais mėnesiais. Proporcingai padaugėja ir pakuočių, kurias pajūrio kurortų svečiai, matyt, vangiai rūšiuoja ir sumeta į mišrių atliekų konteinerius“, – teigia Tomas Kuprys, kurio vadovaujamas padalinys perrūšiuoja 7 Vakarų Lietuvos savivaldybių atliekas.
Rūšiuoja aktyviai, bet ne visada teisingai
Remiantis naujausio organizacijos „Žaliasis taškas“ inicijuoto gyventojų tyrimo duomenimis, Klaipėdos apskritis šiemet tapo Lietuvos rūšiavimo lydere visoje šalyje – net 67% gyventojų čia rūšiuoja atliekas nuolat. Tai aukščiausias rodiklis Lietuvoje, net 10 procentinių punktų viršijantis šalies vidurkį (57%) ir gerokai lenkiantis sostinę, kur nuolat rūšiuoja 52% gyventojų.
Nors klaipėdiečiai rūšiuoja aktyviausiai, jų pasitikėjimas savo žiniomis yra kiek mažesnis nei kai kuriuose kituose regionuose – tik 24% apklaustųjų teigia visada žinantys, kaip teisingai rūšiuoti. „Lietuvos rūšiavimo žemėlapyje Klaipėda tikrai šviečia ryškiai, bet kiekviena papildoma klaida konteineryje sumažina atliekų perdirbimo galimybes. Rūšiuoti nepakanka – reikia tai daryti teisingai“, – pažymi Asta Burbaitė, „Žaliojo taško“ rinkodaros ir komunikacijos vadovė.
Parodomojo plastiko konteinerio kratos metu, šalia tinkamai išrūšiuotų pakuočių, priemaišos sudarė kiek daugiau nei trečdalį turinio – tai ir keli maišai mišrių atliekų (juose – ir maisto atliekos, ir panaudoti higienos reikmenys), visas maišas žaislų – ir plastikinių, ir tekstilinių. Buvo dantų šepetėlių, skustuvų, nuorūkų, remonto likučių atliekų, plastikinė šluota, elektroninės cigaretės, lempa ir kitokie rakandai.
„Vis dėlto, eksperimento metu įsitikinome, kad didžioji dalis gyventojų žino, kad reikia rūšiuoti būtent pakuočių atliekas – jų buvo didžioji dalis. Pastebėjome, kad apylinkėje gyvena iš tiesų atsakingų žmonių, kurie pakuotes ne tik rūšiuoja, bet ir išplauna“, – pastebi ji.
Specialistė priduria, kad neretai teisingam rūšiavimui koją kišą klaidingi įsitikinimai. „Pavyzdžiui, dantų šepetėlis – nors ir plastikinis, bet tai nėra pakuotė, todėl jo vieta yra mišrių atliekų konteineryje. Deja, mūsų atlikto tyrimo duomenimis, net 57 % Lietuvos gyventojų vis dar klaidingai mano, jog dantų šepetėlis turi keliauti į plastiko konteinerį“, – atskleidžia Asta Burbaitė.
Vidutiniškai apie pusė plastiko rūšiavimo konteineriuose atsiduriančių atliekų – šiukšlės, kurios neturi jokių perdirbimo galimybių. „Taip susiklostė dėl to, kad informacija apie tai, ką ir kaip rūšiuoti, skirtingose savivaldybėse nevienoda. Gyventojams neretai pateikiama klaidinga informacija, pavyzdžiui, kad į plastiko konteinerius galima mesi plastikines liniuotes, tušinukus, žaislus“, – atkreipia dėmesį Asta Burbaitė.
„Gyventojams nuolat primename pagrindines rūšiavimo taisykles. Svarbiausia – rūšiuojame visas pakuotes. Jos turi būti tuščios, tačiau jų nebūtina švariai išplauti. Stiklinė tara keliauja į stiklo konteinerį, popierinės ir kartoninės pakuotės – į popieriaus. Plastikinės, metalinės, kombinuotos ar net medinės pakuotės turi atsidurti plastiko konteineriuose. Taisyklės paprastos“, – paaiškina Asta Burbaitė.
Kiekviena pakuotė – svarbi
Vis dar pasitaiko tikinčių mitu, jog visų konteinerių turinys galiausiai atsiduria vienoje krūvoje – tai kam tuomet rūšiuoti? Pasak Tomo Kuprio, tai yra visiška netiesa. „Gal gyventojus klaidina, kad kai kada skirtingos atliekos surenkamos viena mašina. Pavyzdžiui, Klaipėdoje po individualių namų kvartalus važinėja modernios šiukšliavežės, kurių kėbule yra trys atskiri rezervuarai skirtingoms atliekoms: stiklui, popieriui, plastikui. Nei surenkant atliekas, nei atvežus į perrūšiavimo įrenginius, jos nesumaišomos. Tik gyventojų sąmoningumas, atsakingo rūšiavimo įpročiai lemia, ar vėliau bus galima pakuotes efektyviai perdirbti“, – tvirtina Tomas Kuprys.
Parodomojo atliekų sudėties tyrimo tikslas – priminti gyventojams, kad būtent nuo jų priklauso, kaip Lietuvai seksis vykdyti ambicingus perdirbimo tikslus, kurie yra išties aukšti. Juos šaliai nustato Europos Sąjungos reglamentai, o Lietuva pasiryžusi šiuos ne tik įgyvendinti, bet ir viršyti. Vis dėlto, be žmonių įsitraukimo to padaryti nepavyks – pakuotės gali būti perdirbtos tik tuo atveju, jeigu žmonės jas išmeta į rūšiavimo konteinerius.
„2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo Pakuočių ir pakuočių atliekų reglamentas, kuriame paliktas ir anksčiau taikytas tikslas – perdirbti 50% į šalies rinką išleistų plastiko pakuočių. Įgyvendinti jį yra sudėtingiau, nei gali atrodyti, nes vis dar naudojame daug neperdirbamo plastiko pakuočių, dalį jų prarandame dėl per mažo dydžio, tamsios spalvos, maisto likučių, tačiau labiausiai skaudu, kai žmonės tiesiog nerūšiuoja. Deja, bet pakuotė, atsiradusi mišriose atliekose, praranda vertę – dėl per didelio užterštumo tokios pakuotės nebeatitinka kokybinių reikalavimų ir negali būti perdirbtos“, – iššūkius vardina Asta Burbaitė.
Žmonėms rūpi, tik reikia aiškumo
Vieša konteinerių krata Klaipėdoje sulaukė aktyvaus gyventojų dėmesio – susirinkusieji ne tik stebėjo procesą, bet ir diskutavo bei dalijosi savo rūšiavimo patirtimi. Ne vienas nustebo sužinojęs, kad kai kurias atliekas metė visai ne ten, kur iš tikrųjų joms vieta. Organizatoriai sako, kad kartais geriau vieną kartą pamatyti nei šimtą kartų išgirsti, kad įvyktų lūžis. Ir nors rūšiavimas – tai ne stebuklas, o įprotis, svarbiausia – pradėti.