Situacija prie viename Vilniaus mikrorajone įrengtų atliekų konteinerių galėtų pretenduoti į išradingiausio problemos sprendimo titulą. Deja, ne iš gerosios pusės. Atnešęs nereikalingą lango stiklą ir pamatęs, kad šis į stiklo pakuočių konteinerį netelpa, vyras nusprendė problemą išspręsti savaip – kampiniu šlifuokliu praplatino konteinerio gaubto angą.
Jei netelpa, vadinasi šiai atliekai vieta didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėje – atrodytų, tokia turėtų būti logiška situacijos išvada. Tačiau šis gyventojas nusprendė atliekų surinkimo sistemą pritaikyti prie savo poreikių. Toks „patobulinimas“ vilniečiams kainuos daugiau nei 250 eurų – tiek atsieis naujas sugadinto konteinerio gaubtas, neskaičiuojant darbuotojų darbo valandų ir transporto. Nustačius pažeidėją, jam gresia bauda iki 600 eurų.
Netilpo į konteinerį? Paliksiu šalia
Žinoma, gyventojai prie konteinerių su kampiniais šlifuokliais pasirodo ne kasdien. Kur kas dažniau į konteinerį netilpusius daiktus tiesiog palieka šalia. Seni baldai, čiužiniai, buitinė technika, remonto atliekos, dideli stiklo lakštai ar kiti nebereikalingi daiktai prie konteinerių vis dar paliekami tikintis, kad anksčiau ar vėliau kažkas juos paims. Juk jeigu atliekų vežėjai atvažiuoja ištuštinti konteinerių, gal kartu gali pasiimti ir tai, kas sukrauta aplink juos?
Tokios „bešeimininkėmis“ vadinamos atliekos ne tik darko bendrą vaizdą, bet ir tuština pačių gyventojų kišenes, nes joms išvežti reikia organizuoti atskirą transportą, skirti tam darbuotojų laiką bei techniką. Visa tai yra papildomi kaštai, nugulantys gyventojų sąskaitose už atliekų tvarkymą.
Klaida gali brangiai kainuoti
Kita medalio pusė – atliekos, kurios į konteinerius patenka, nors ten jų neturėtų būti. Įsivaizduokite, kiek sveria po remonto likusios plytos, betono gabalai, plytelės ir kitos statybinės atliekos, kurias neatsakingi gyventojai vis dar įsigudrina mesti į mišriųjų atliekų konteinerius. Jos ne tik užima bendrosioms atliekoms skirtą vietą, bet ir dėl savo svorio bei aštrių kampų gali sugadinti konteinerių maišus ar jų ištuštinimui naudojamą techniką.
Dar rimtesnių pasekmių gali kilti, kai tokios atliekos kartu su visu surinktu srautu pasiekia mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginius. Statybinės ar kitos tam nepritaikytos atliekos gali sugadinti įrangą, o net trumpam sustojus jos darbui, sutrinka viso atliekų srauto apdorojimas. Taigi vienas neatsakingai išmestas daiktas gali sukelti problemų, gerokai peržengiančių vienos konteinerių aikštelės ribas.
Didele problema tampa ir netinkamai išmestos pavojingos atliekos. Dažai, tepalai, tirpikliai, lakai ar buitinės chemijos likučiai gali užteršti visas kitas konteineryje esančias atliekas perdirbti tinkamas atliekas. Taigi vietoje to, kad atliekos būtų perdirbtos ir taptų žaliava naujiems gaminiams, galimai savo kelionę jos užbaigs sąvartyne.
Kur dėti tai, kas netelpa ar ko negalima mesti į konteinerį?
Nusipirkote naują sofą, o senoji tapo nebereikalinga. Keitėte langus ir liko stiklai. Po remonto – maišai plytelių, santechnikos ar kitų statybinių atliekų. Visos šios atliekos turi keliauti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, kurios įrengtos visose Lietuvos savivaldybėse. Jei tokiomis paslaugomis niekuomet nesinaudojote, galbūt net nežinojote, kad tokia aikštelė greičiausiai yra visai netoli jūsų namų, mat per visą Lietuvą jų įrengta daugiau nei 100.
Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles patogu rasti Atliekų priėmimo vietų žemėlapyje. Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse surenkamos ne tik didelių gabaritų atliekos – seni baldai, langai, durys, dviračiai, kilimai, radiatoriai, automobilinės kėdutės, vežimėliai ar kitos didelių matmenų atliekos. Čia gyventojai taip pat gali atvežti buityje susidariusias išrūšiuotas statybines, elektronikos ar daugelį pavojingų atliekų, kurių nevalia mesti į mišriųjų atliekų konteinerius.
Atliekų tvarkytojai, savivaldybė ar komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorius gyventojų patogumui kelis kartus per metus taip pat vykdo didelių gabaritų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu, iš anksto informuojant gyventojus apie datą, laiką ir vietą. Kiekvienoje savivaldybėje atliekų surinkimas apvažiavimo būdu vykdomas skirtingai. Atliekos surenkamos iš tam tikrų taškų, paimamos nuo valdų iš anksto užsiregistravusių gyventojų, o ši paslauga gyventojams papildomai nieko nekainuoja.
Gal tai, ką išmetate – visai ne atlieka?
Prieš atsisveikinant su nebereikalingu daiktu verta sau užduoti dar vieną klausimą – ar tai, ką ketinate išmesti, iš tiesų yra atlieka? Senas valgomojo stalas gali nebetikti atnaujintam būstui, išaugta vaikiška lovytė – nebeturėti vietos namuose, o veikiantis virdulys ar šviestuvas tapti nereikalingas vien todėl, kad įsigijote naują. Tačiau kitam žmogui tie patys daiktai gali būti reikalingi ir tarnauti dar ne vienus metus.
Visoje Lietuvoje regioniniai atliekų tvarkymo centrai savo aptarnaujamuose regionuose steigia dalijimosi daiktais stoteles, kuriose gyventojai gali atiduoti geros būklės, bet nebereikalingus daiktus pakartotiniam naudojimui. Vilniuje jos vadinamos DĖK`ui, Alytuje – TikoTiks ir Mainukai, Kaune – Atiduotuvės, Klaipėdoje – IMK, Panevėžyje – Keisk'is, Utenoje – Dalinkimės. Stotelėse paliktus daiktus gyventojai gali pasiimti visiškai nemokamai, taip ne tik sutaupydami, bet ir pratęsdami dar tinkamų naudoti daiktų gyvenimą.
